Blogai
Paskelbk savo blogo įrašą 
7/02/2012 21:46
be zodziuįkėlė
Ir vel vakaras. Ir vel tas noras pailseti. Ir vel snekame apie ta pati. Ir dar sis noras parasyti laiska. Ir dar skaudanti sirdis. O dar is oro lauztas grasinimas. Pajuntu netiketa, tacau nekontroliuojama pykcio antpludi. Apemus isiuciui, pirma kylanti mintis bandant atsakyti i si klausyma :”mano MEILE - ne medis!” Isreki tai! Tyla. Ir – niekas nepasikeicia. Tada sustoju, nurimstu, susimastau.. Suprantu, kad klausimas absoliuciai logiskas. Tad gal neverta koordinuoti pykcio i asmeni, uzdavusi man ji. Taciau atsakymo vis dar nezinau. Tuomet susimastau apie tai, kad, ko gero, visas pasaulis aplink mane nera kaltas del to, kad nerandu atsakymo. O kas kaltas? Isbraukus visa pasauli lieki tik TU. Bet save juk myli per daug, kad ir toliau pyktum ant saves, ir, juolab, jaustumeisi kalta. Tad, pykciui atslugus, reikia kazkaip suktis is situacijos: klausimas vis dar neatsakytas, o ir kaltininkas jau rastas. Reikia suktis, ir skubiai.
asimiliaci
Hmmm… Kodel mano MEILE neduoda vaisiu? Kada MEILE neduoda vaisiu? Kada medis neduoda vaisiu? Kai medis per senas, kai medis per jaunas, kai medi uzklumpa blogos oro salygos arba kai medis gauna netinkama prieziura. Ne medis as, ne per jaunas, bet toli grazu ne senas. Sioj srity gal ir jaunas krumoksnis. Bet jei ne dabar, tuomet kada vel man suzydeti? Ir suzydesiu, megziu pumpurus nepaisant blogu oro salygu. Ir skleisiu ziedus, kurie subrandins saldu sultimis trykstanti vaisiu nepaisant salnu, nes turiu pacia geriausia prieziura, kokios tik kas nors kada nors galejo tiketis. Ir nepyk ant manes. Zinau, kad Tu zinai, jog as dariau viska, kad tik vaisiai butu saldus, gardus ir nuolatos, nepaisant sezono.
Jūsų komentaras
Komentarai
0
Komentarų nėra
| ||
